stuomuo

stuomuõ sm. (3a) Š, , , NdŽ; KlG56, N, L, stuomuõj (3a), stuomuõn (3a), gen. sing. -eñs K, NdŽ, , -eniẽs, -enès; I, stúomenio; nom. pl. stúomens J, Als, Rt, stuomenys 1. DP330,332, KlG55, Q338, BtMt6,27, OsG30, N, K, I, M, Rtr, Ser, FrnW, figūra, išvaizda, pavidalas, augumas, ūgis, dydis: Mažo stuomeñs žmogus J. Gerą stúomenį išaugo NdŽ. Buvo Saulis aukšto stuomens ir gražaus sudėjimo S.Stan. Jis nedidelio stuomens ir be barzdos ir ūsų, – jaunas da vaikinas V.Piet. Simanas Daukantas buvo nei smulkaus, nei didelio, bet vidutiniško stuomens A1883,253. Išaugo į tėvo stúomenį Krž. Kad užaugo bulvienojai žmogaus stuomenin An. Medžiai sulig žmogaus stúomeniu Vdžg. Ligi žmogaus stuomeñs auga kanapės LKT102(Klm). [Ratas] pakabintas ant dviejų žaginių, įsmeigtų ligi žmogaus stuomenio aukštumo DS179(Rs). Pražydo darželiuose kvietkelės, laukuose žolelės, ir jis (javas) užaugo į žmogaus stuomenį NS458(Vg). Kaskit duobę lig stúomenio, ten manę padėkit JD5(Pšl). Griovis kaip ir tyčia į stuomenį iškastas ir da vandens pilnas Ašb. Kursai yra iš jūsų, kuris galėtų priedėti stuomeniesp savo vieną uolektį? VlnE111. ^ Stuomuõ didelis, protas mažas Krš. Stuominẽlis i gražus, o protelis mažas Pvn.sudėjimas, stotas: Uošvis buvo reto stuomenėlio, rankos kaip šienkartės A.Vencl. Labai gerai esi, vaikeli, sutvertas: tavo stuomuo didokas, gražus, puikus Tat. Savo ūgiu ir stuomeniu į kuolingą panašus griciukas T.Ivan.lytis: Nors ir naigeresnis bernukas, ale nevieryk – jo stuomuõ vyriškas Lz. 2. NdŽ, 1, kūno dalis nuo kaklo iki kojų, liemuo: Brangiais drabužiais buvo aptaisytas gražus, lieknas jos stuomuo Ašb. Gražumo ji negraži, bet stúomenį turia gerą Skr. Išdrėbęs į stúominį – subinė pagul žeme Lkv. Negalėjo gana nusidyvyti iš dailumo jo stuomens BsV199. Rudenyj mudu užaugsiva, krėsnam stuomužyj stovėsiva BsO90. ^ Lino stuomuõ, bitės geluo, viršuj saulelė teka (deganti žvakė) Sch69.NdŽ žmogaus kūno dalis tarp menčių ir klubų, talija: Stuomuo mano kaip meldas Tat. Laibas, smulkus stuomuo Db. Plonickas stuomuõj žmogo Lz. 3. Brs drabužio dalis (be rankovių), apimanti liemenį: Apdaro, drabužio liemuon arba stuomuon I. Tas [marškinių] stuomeniùkas par du sprindžius da lininis būdavo, o padurkai tai pakuliniai Vdk. Iš linų stúominis siuvom, o iš pašukelių prydurus Ms. Kazei nuplyšo rankovės – iš to stuomeñs dar Danei pasiuvom Trk. Ui, kada tu duosi man marškinelius, be stuomens, rankovių, be apkaklelės? KlpD1. 4. NdŽ, 1, , Grš, Snt, Gs, Vlkv, VI, Krk, Všk, Pšl, Stl, Krkl, Kv, Klk drobės gabalas marškiniams: Jaunoji atnešė stúomenį drobės nuo keturių uolektų J. Iš stuomenio drobės marškiniai išeina Kpč. Stuomuoj padengia vaiką Dv. Aprišė stúomeniu bernas manam broliu, ką su maimi atvažiavo Lz. Jaunoji dovanų duoda stúomenį Bgs. Duok jau naują, kad ir žalios drobės, stuomenį M.Valanč. Katrė atnešė stuomenis muzikantams Žem. Stúomenį uždeda piršliuo, ka nekartų Krš. Stúomenį turėjai duoti piršliuo jaunoji Žr. Po sočios pietų sočia piršliui duoda a stúomenį, a rankšluostį Nmk. Ančkabinėjo stúomenis ir abrūsus gražius broliams i seserims LKT61(Pp). Brolienė dovenojo mun stúomenį lig pat žemės Vkš. Per marčpietį duoda jaunoji dovanų rankšluostį arba stúomenį Nm. Marti anytai davė stúomenį dovanų Kt. Atrėžė stuomenuką, padavė žirkliukes ir sako: – Kai parvažiuosi, tai pasisiūsi marškinius LTR(Ldvn). Bernužėli mano, baltas dobilėli, kad kas duotų stuomenėlį, nemoku pasiūti LTR(Klvr). Reiks mošytelėms po stuomenelį, o jauniems dievereliams po margus marškinelius N41. Man jaunam kviesliui stúomenį Sch114. Dėk, dėk muštinėlį, gausi ploną stuomenė̃lį JV767. Drobės duočiau du stuomeniu, kad mane išpirštų BsO112. Žadėjo stuomenį nuo nosies lig lūpos (iron.) PPr442, J.Jabl(suv.). Davė stúomenį nuo nosies iki lūpai Alk. ^ Piršliui stuomuo ant pečių, mergai laza ant kupros LTR(Vdk).[i]drobė: Rieta stúominį Jn. Dabar neturi drapanėlių, nei apsiklot stuomenėlių (d.) J.Jabl. Stuomeñs galą nurėžti Kv. 5. Š, NdŽ, , Ppr, Tl sieksnis: Iš to džiaugsmo iššokau į du stúominiu Lkv. Perkūnas, sako, šaudąs akmeninėms ir varinėms kulkomis; į velnią trenkiant, kulka einanti gilyn į septynis stuomenis BsMtI26(Brt). Kur mudu sėdėjom, žodelį kalbėjom, in tris stuomenėlius žemelė drebėjo LTR(Ss). Iš dangaus nukrisianti ugnis, ir žemė visa par 12 stuomenų išdegsianti Sln. Oi kaskit kaskit manei duobelę per du tris stuomenėlius LTR(Žsl). Atkasė kokį stuomens gilumą ir rado didelį katilą LTsIV572. Neiškasė mum duobelės lig trim stuomenėliais Kp. ^ Kad tave į devynius stúomenis perkūnas įmuštum! JI318.šiuo matu matuojamas ko nors kiekis: Visas mano atilsėlis – juodos žemės stuomenėlis LTR(Ps). 6. antkapinis paminklas: Palaidojo Kernių, sudeginusys pelinus supylė ing indą, ant kurį supylė kalnelį, pavėdį į kiaušį, ant jo viršu pastatė jam stuomenį su jo paveikslu S.Dauk. 7. geol. pamatas, pagrindas: Užsimezgė nerijos stuomuo – jos pietinė dalis nuo Šarkuvos iki Nidos sp. Ledynas sustūmė ypač aukštas morenas į rytus nuo Ignalinos, sudarydamas dabartinį Švenčionių aukštumų stuomenį sp. Kalnų stuomuo GTŽ.(neol.) gram. žodžio šaknis: Šitoji priesaga, t. y. -uma, pridedama daugiausiai prie adjektyvinių stuomenų J.Jabl. 8. medžio kamienas: Medžio stuomuõ Plv. Iš kelmo dvišako vėjo par stúomenį nulaužta [pušis] Erž. Per drūtą pušies stuomenį, iki pusės ūgio, eina gili tarsi peiliu išdrožta rievė . Medžio stuomuo ją prislėgia A1885,232. 9. BTŽ bot. antžeminė augalo dalis (cormus): Antžeminė augalo dalis, susidedanti iš stiebo, šakų ir lapų, vadinama stuomeniu . 10. LTII437 žr. stuomenėlis: Antroji dalis – stuomuo pavėd į siūlą arba šerį ir traukiasi nuo pat užmazgio lig skuburio P.
◊ [ir] iš stuomeñs ir iš liemeñs Skrd petingas, stuomeningas, puikiai nuaugęs: Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, anot tėvo betariant, berods vyras ir iš stuomens, ir iš liemens Žem. Tėvas, gerai jau įkaušęs, šūkavo, sklaidėsi, girdamas savo žemę – aukso obuolį, savo sūnų – vyrą iš stuomens ir iš liemens Žem.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • stuomuo — stuomuõ dkt. Ji̇̀s bùvo áukšto stuomeñs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • stomuo — stomuõ sm. (3a) Rtr, Š, NdŽ, DŽ; H, L, Ser. gen. sing. eñs, stomenio, nom. pl. stomenes KlbIII68, stomens KŽ žr. stuomuo: 1. B714, R, MŽ, K, KBII111, LsB418, RtŽ Jis buvo aukšto stomeñs KI535. Vyriškas stomuõ KII45. Mažo stomens žmogus N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stuomas — sm. (1) žr. stuomuo: 1. K.Būg, NdŽ Vieno stuomo, vieno storio Erž. Tai mažo stuomo merga – lyg pirštinė Skr. ^ Koks stuomas, toks protas Gs. Tiek stuomu, tiek razumu LMD(suv.). ║ Tas žmogus iš stuomo gerai atrodo Nm. [Marijos] pradėjimas ne… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stuomenis — sm. (1) LD261(Jnšk), KŽ, Prk; N, stuomenỹs (3a) NdŽ, Grdm, KŽ 1. Sut1 žr. stuomuo 1. 2. žr. stuomuo 3: Jurguti, stuomenỹs jau gatavas, tik reikia dar įsiūt rankoves Mrj. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stonas — ×stonas (l. stan, brus. cтaн) sm. (1) K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, stõnas (2) NdŽ, FrnW; CII1100, H, Q501,658, R, MŽ, S.Dauk, L 1. visuomenės sluoksnis pagal kilmę, profesiją, užsiėmimą, luomas: Bajorišką stoną pakelti Q19. Žemės stonas (krašto… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stuomenas — sm. (1) 1. žr. stuomuo 1: Išmieruotą gilumo į žmogaus stuomeno DS68(Vdk). 2. Srv žr. stuomuo 4: Kiekviena merga nešdavo [į vestuves] stuomeną Tj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • стамой — постоянный, нетающий (о льде) , арханг. (Даль), упрямый, непослушный , шенкурск. (Подв.), череповецк. (Герасим.), стамая гора крутая гора (Барсов, Причит.). Сюда же стамиком отвесно, стоймя , нареч., стамик (см.). Первонач. *stamъ, родственно лит …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • drūktis — drū̃ktis sm. (2) žr. 2 drūtis 1: Stovėjęs ąžuolas, kurio drū̃ktis pats 27 mastus turėjęs skersai S.Dauk. Tai drū̃ktis to žmogaus! Pgr. Priėjęs mėgino aukštį ir drūktį Žem. Josios stuomuo tur nesvietišką drūktį LC1887,42. Vienmulinis medis yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • korpusas — kòrpusas sm. (1) DŽ 1. žmogaus ar gyvulio kūnas, liemuo: Jos tarytum norėjo visu savo korpusu pulti prie gorodničo rš. 2. kokio nors įrenginio pagrindinė dalis, stuomuo: Laivo kòrpusas DŽ. Noragas, verstuvas, pavažėlė ir stovas sudaro plūgo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kočėluotas — kočėluotas, a adj. kuris kočėlo pavidalo (?): Stuomuo kočėluotas, trumpiausis P …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.